Mintys

Pykčių stilius

Visi mes kartas nuo karto supykstam ir tam tikru įprastu būdu (ne)parodome savo pykčio. Augintiniai – taip pat pyksta ir jie tam tikru būdu mums leidžia tai suprasti. Net ir be žodžių.

Sekundei pagalvokite, kokia jūsų augintinio (katino ar šuns) pykčio išraiška būtų jums priimtiniausia:

1. Garsiai kniauktų / lotų visą laiką tol, kol pyksta.

2. Tyliai savyje pyktų ir jums netikėčiausiu metu padėtų “staigmenėlę” į batus, po pagalve ar į kitą egzotišką tolimiausią, mažiausiai randamą, bet gerai užuodžiamą kampelį.

3. Neleistų glostomas, liečiamas, jei priliestumėte – negailėdamas krimstelėtų.

4. Pabėgtų ir kelias savaites negrįžtų namo (o nuo kažkelinto pykčio, visam laikui nebegrįžtų).

 

Realiai man kiekvienas iš aprašytų būdų, primena tai, kaip skirtingai kartais ir mes patys pykstame:

1. Išrėkiame visas blogybes, “bambame”, įrodinėjame savo teisybę tol, kol galutinai atsibosta kitam žmogui klausytis.

2. Pykstame, bet neprisipažįstame, kad turime nuoskaudą ir netyčiomis sudaužome mėgstamiausią mylimosios / mylimojo daiktą, netyčiomis užmirštame pakviesti mylimąjį į draugų susitikimą, užmirštame susitarimą…

3. Tyliadieniai, ignoravimai.

4. Pasiliekame darbe iki išnaktų, pasiliekame pas geriausią draugę(-ą) iki vėlumos, o galiausiai patenkame į kito glėbį.

 

Iš visų augintinio galimų niekšybių man priimtiniausias kniaukimas. Tiesa pasakius, mano katinas taip ir daro… Nesinori prisipažinti, bet tikriausiai katiną pasirinkau pagal save… Sunku išlaikyti tylią minutę, jei pyktis rūksta net pro ausis, o akys žaibams ugnį kūreną. Nenešioju akmens užantyje, nutylėti nuoskaudos nesistengiu, o paslapčia išdavinėti ar meluoti irgi ne mano stilius. Aš mėgstu žaisti atviromis kortomis.

Idealūs būtume, jei visada išvengtume instinktyvaus reagavimo, kuris mums tapo įprastas, bet ne itin mums patiems patrauklus. Todėl kartais pagalvoju, kad reikėtų išmokti ir kitokių žaidimų. Juk yra daugiau nei keturi pasirinkimai.

Susidūrimų, svarbių nuomonių susikirtimų išvengti neįmanoma, bet pasirinkti, kaip reaguoti sunkiai, bet manau galime. Kartais bandau kitus būdus, bet tikriausiai reikia naudoti įpročio technikas, kurios paminėtos knygoje “Įpročio galia” (apie tai rašiau ankstesniame įraše), kad prisijaukinčiau kitus reagavimo stilius. Bandysiu. Kad ir susipykstame, juk visi norime gyventi draugiškai. Kodėl nepabandžius.

Taikingų pykčių!

Kitas įrašas apie Katino pamokas

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Google photo

You are commenting using your Google account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s